Tarp 1993 ir 2010 metų žmonės išsiurbė apie 2150 gigatonų požeminio vandens. Tiek masės perkelta, kad Žemės sukimosi ašis pasislinko beveik 80 centimetrų į rytus.
Kūnas sensta ne tolygiai, o šuoliais: du amžiaus taškai, kai pokyčiai ryškiausi
Stanfordo mokslininkai kelerius metus sekė 108 žmones, stebėjo daugiau nei 135 tūkstančius molekulių bei mikrobų ir pamatė du staigius pokyčių pliūpsnius – vidutiniškai ties 44 ir 60 metų.
12 262 metrai ir 180 °C: ką iš tiesų rado giliausiame Žemės gręžinyje
Kolos pusiasalyje sovietų mokslininkai gręžė 24 metus ir pasiekė 12 262 metrus. Vietoj „pragaro garsų“ jie rado karštą vandenį, vandenilį ir 2 milijardų metų senumo mikrofosilijas.
Vilnos veltinis ar sintetika: kuo skiriasi namų šlepetės
Dvi vienodai atrodančios šlepetės gali būti visiškai skirtingos: viena šildo nuo spalio iki balandžio, kita po valandos palieka pėdą drėgną. Skirtumą dažniausiai lemia ne storis […]
Kraujinė dešra prieš špinatus: kuris iš tikrųjų duoda daugiau geležies
Šimte gramų kraujinės dešros geležies yra maždaug dvigubai daugiau nei žaliuose špinatuose, o organizmas ją pasisavina kur kas lengviau. Bet yra ir kita skaičių pusė.
Kodėl negalime čiaudėti atmerktomis akimis? Ar akys tikrai gali iššokti
Kone visi čiaudėdami užsimerkiame, o vaikystėje girdėjome, kad kitaip akys iššoktų. Ką apie šį refleksą sako mokslas.
Siaubinga situacija: ar žmogus gali išgyventi, jei jį praryja didžiulis banginis?
Patagonijoje kuprotasis banginis akimirkai įtraukė į nasrus baidarininką. Ką apie tokius atvejus sako mokslas ir kodėl banginis žmogaus praryti negali.
Katėms mirtina daržovė: „ji yra kiekvienoje virtuvėje“, o pavojų daugelis nuvertina
Svogūnai, česnakai ir porai katėms gali sukelti sunkią mažakraujystę. Pavojingi net sriubos ar padažai, kuriuose šių daržovių nesimato.
Užrakintas lobis po mūsų kojomis: Žemės branduolyje – 1,6 kvadrilijono tonų aukso, kurio niekas nepasieks
Daugiau nei 99 procentai Žemės aukso nugrimzdo į planetos centrą dar jai formuojantis. Jo užtektų visam paviršiui padengti pusės metro sluoksniu.
Švininės dėžės dėl kelių senų sąsiuvinių: kodėl Marie Curie užrašai pavojingi ir šiandien
Praėjus daugiau nei šimtmečiui, Nobelio premijos laureatės laboratorijos užrašai tebėra radioaktyvūs. Juos skaityti galima tik pasirašius atsakomybės deklaraciją.