Kokią ateities mokyklą mato ir kuria geriausi Lietuvos mokytojai? Pamokos be vadovėlio, neįprastos trukmės, kitokioje erdvėje, skirtingo amžiaus grupėms. Tokiomis besikeičiančios mokyklos idėjomis ir jau įgyvendinama patirtimi dalijasi Klaipėdos S. Dacho progimnazijos fizikos mokytoja ekspertė Virginija Birenienė – 2017-ųjų metų mokytoja.
Atsižvelgiant į tai, kad didžiulę vietą mūsų gyvenime užima technologijos ir jos naudojamos kasdien, galbūt reiktų plačiau integruoti jas į mokomuosius dalykus ir pradėti mokyti naujų dalykų – programavimo ir kompiuterinio dizaino. Taip, 3D spausdintuvai jau atsiranda mokyklose, bet kas iš to, jei niekas nežino, ką su jais daryti?
Įdomu. Kokių dar idėjų dėl mokyklos keitimosi ir tobulinimo turite?
Atgyveno ir taip suformuotos klasės, kurios jau metų metus nesikeičia. Būtų idealu, kad mokymosi erdvės būtų atskirtos stiklinėmis sienomis, kad mokytojas ne mokytų kurio nors vieno paragrafo pamokoje, o nagrinėtų pasirinktą temą. Tuo metu į pamoką galėtų užeiti ir prie proceso prisijungti kas nori: tėvai ar vaikai, kuriuos domina ta tema. Šito kol kas padaryti neįmanoma, nes turime griežtą tvarkaraštį, o kiekvienas vaikas turi būti savo pamokoje. Vietoj pamokų būtų galima vykdyti teminį arba patirtinį mokymą(si), kur būtų formuojamos ne klasės, o įvairaus amžiaus vaikų grupės. Dar vienas pasenęs dalykas yra 45 min. trukmės pamokos, kai mokiniai visą dieną „šokinėja“ nuo vieno dalyko prie kito ir bėgioja po kabinetus. Mums reikia integruoto, o ne atskirų dalykų mokymo. Ir, be abejo, šiuolaikinėje mokykloje nebeturėtų būti dešimtbalės vertinimo sistemos.
Gal galite pasidalyti tuo, ką tenka girdėti iš kolegų, tėvų ar mokinių, kokios mokyklos jie norėtų? Kokia yra jų ateities mokyklos vizija?
Tėvai dažniausiai nori tik rezultato, tai yra – gero pažymio. Taip yra dėl to, kad ir juos kažkada taip mokė, taigi jie vis dar galvoja, kad „taip reikia“. Tačiau atsiranda vis daugiau tėvelių, kurie pritaria pažangesniems mokymo(si) metodams. Mokiniams patinka ir teminis mokymasis, ir mokymasis už mokyklos ribų, tačiau jie abejoja, ar reikia atsisakyti 45 minučių trukmės pamokų. Jų manymu, nuobodžios pamokos ir taip ilgai slenka. Ir čia yra apie ką pagalvoti mums – mokytojams…
Kaip, Jūsų nuomone, galima aktyviau įtraukti mokinius ir tėvus prisidėti prie mokyklos pokyčių?
Mokyklos bendruomenę: tėvus, senelius, mokinius, reikia kuo dažniau kviesti į mokyklą, bet ne pasibarti ar pasiginčyti, o pabūti pamokose. Svarbu rengti šeimų šventes, kviesti į jas mokinių šeimos narius ne tik pabūti žiūrovais, bet ir aktyviai dalyvauti ar net leisti vesti pamokas. Kuo labiau tėvai įsilies į mokyklos gyvenimą, tuo geriau ją supras ir tuo lengviau bus diskutuoti apie pokyčius.
Kaip galėtumėte ar norėtumėte prisidėti prie mokyklos(-ų) pokyčio? Galbūt jau tai darote? Pasidalykite savo idėjomis ir patirtimi.
Prieš dvejus metus aš paprašiau administracijos, kad tvarkaraštyje padvigubintų mano dalyko pamokas. Dabar mes spėjame ir tiriamuosius darbus atlikti, ir padiskutuoti, ir aptarti, reflektuoti bei įsivertinti pamoką. Aš nebenaudoju pamokose vadovėlio, medžiagą ruošiu pati, keliu ją į virtualią mokymosi aplinką, prie kurios mokiniai gali prisijungti. Mokymo metodai remiasi reiškiniais grįstu mokymu, kai mokiniai patys kelia problemas, formuluoja hipotezes, tyrinėja ir apibendrina tyrimų rezultatus. Mokykloje mes renkamės patirtinį mokymą, kai užsiėmimai sudaro tam tikrą programą ir vyksta visą dieną be skambučių. Taip pat naudojame teminį mokymą, kai grupė klasių ir mokytojų nagrinėja vieną temą.
Gal norite pasidalyti savo įžvalgomis dėl to, kas aktualu šiandienos mokyklai?
Mano požiūriu, yra labai svarbu sudaryti sąlygas, kad mokymas taptų labiau individualus. Kaipgi skirti dėmesio kiekvienam mokiniui, kai klasėje 30 vaikų, o pamoka trunka 45 minutes? Sutikite, tai – neįmanoma… Man atrodo, kad labai aktualus yra ir mokyklų specializavimas, kas, tiesą sakant, jau vyksta. Reiktų šį procesą tik paspartinti ir leisti mokykloms pasirinkti tam tikrą profilį. Tai padės vaikams pasirinkti būtent tas mokyklas, kurios jiems artimesnės. Ne taip, kaip dabar – vaikai priskiriami mokyklai pagal gyvenamąją vietą ir visi mokomi vienodai. Žinoma, yra ir meno, muzikos mokyklų, ir inžinerinių licėjų, bet jie galbūt yra skirti vaikams su ryškiais talentais ar gebėjimais. Manau, kad šitokį savą pokrypį galėtų turėti visos mokyklos.