Evaldas Bakonis (Negalėjęs prie aptariamų gairių rengimo prisidėti darbo grupės BP sandarai parengti narys)

Evaldas Bakonis
Negalėjęs prie aptariamų gairių rengimo prisidėti darbo grupės BP sandarai parengti narys

1. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ ATNAUJINIMO PRIEŽASTYS IR TIKSLAS

Perkelti šią dalį (atnaujinimo priežastys ir tikslas) po 3.1. „Situacijos analizė“
Pačias priežastis ir tikslą formuluoti kaip tiesiogines išvadas iš situacijos analizės.
Tikras poreikis atnaujinti atsiranda po situacijos analizės, o ne prieš ją. Antraip formuluojamos tokios priežastys ir tikslai, kurie tinka bet kur ir bet kada.

2. DABARTIES IR ATEITIES KOMPETENCIJOS

Apsiriboti tik pačiomis bendriausiomis, pvz.:
– pažinimo
– mąstymo
– komunikavimo
– bendradarbiavimo
– problemų sprendimo
Tokio minimalistinio sąrašo siūlymas kyla dėl tokių prielaidų:
– kompetencija apskritai yra dirbtinis, išvestinis teorinis konstruktas;
– sunku numatyti, kokios kompetencijos tikrai bus reikalingos net po 10 ar 15 metų;
– kompetencijos kaip siekiamybė turėtų aprėpti absoliučiai visas įmanomas gyvenimo sritis, o nesant galimybių taip sukonstruoti – turėtų būti pačios bendriausios, nedubliuojančios t.v. dalykinių.
2008 ir 2011 metais numatytos kompetencijos buvo numatytos jau kaip reikalingos XXI amžiui. Be to, 2015 metų pabaigoje, t.y. vos prieš 3 metus patvirtintas PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ APRAŠAS. Jame įvardytai optimaliai asmenybės brandai siūloma septynių kompetencijų visuma. Kas reikšmingai Lietuvoje ar pasaulyje pasikeitė per tuos 3 metus, kad reikia keisti tą sąrašą? Dabar užsitęsęs svarstymas, racionalaus kompetencijų sąrašo ieškojimas neįrodo, kad jos buvo formuluotos neteisingai. Parodo tik tai, kad jos nebuvo tinkamai realizuotos. Pakeitimas kitu kompetencijų sąrašu anaiptol negarantuoja, kad šį kartą bus kitaip…

3. SITUACIJOS ANALIZĖ IR ATNAUJINIMO UŽDAVINIAI

3.1. Situacijos analizė

Padaryti realią situacijos analizę. Jei dabartinių bendrųjų programų poveikio procesui ar rezultatams tyrimui laiko nebėra, tai būtina atlikti bent platesnį ekspertinį vertinimą – mokytojų dalykininkų asociacijos galėtų pateikti savo išdiskutuotas nuomones apie tai, kas ir kodėl veikia/neveikia dirbant pagal 2008, 2011 metų programas. Reikalinga kolektyvinė nuomonė tokiais klausimais:
– Kas pavyko / nepavyko realizuojant 2008 ir 2011 metų programose numatytas bendrąsias kompetencijas?
– Kokios priežastys lėmė tai, kad buvo / nebuvo realizuotos 2008 ir 2011 metų programose numatytos bendrosios kompetencijos?
– Kas pavyko / nepavyko realizuojant 2008 ir 2011 metų programose numatytas dalykines kompetencijas?
– Kokios priežastys lėmė tai, kad buvo / nebuvo realizuotos 2008 ir 2011 metų programose numatytos dalykinės kompetencijos?
– Kaip turi būti konstruojamos bendrosios programos, kad jos būtų realiai naudingos ir kaip įmanoma patogesnės naudoti kasdieniniame darbe?
Be išdiskutuotos praktikų nuomonės apie šiuo metu veikiančių programų pliusus ir minusus nėra jokių garantijų, kad
1) bus teisingai formuluojami kaitos tikslas ir uždaviniai;
2) bus išvengta tokių trūkumų, kurie neleido realizuoti praeito ciklo tikslų ir uždavinių.

3.2. Atnaujinimo uždaviniai

Juos reikia formuluoti po kruopščios situacijos analizės
Uždaviniai kyla iš situacijos analizės, o ne situacijos analizė skirta įrodinėti uždavinių pagrįstumą…

3.3. Pertvarkos uždaviniai

Vienas iš pagrindinių bendrųjų visos ugdymo turinio kaitos uždavinių – paversti Bendrąsias programas realiai veikiančiu dokumentu. Pvz., VBE programose neturėtų likti atskiro turinio, o tik techninės detalės – užduočių tipai, paskirstymo principai, vertinimo taisyklės ar pan. Egzamino teminis turinys – bendrosiose programose įtvirtintas turinys.
Šiuo metu taip nėra, nes pvz., VBE programa turi pirmenybę prieš vidurinio ugdymo bendrąsias programas.

4. BENDRŲJŲ PROGRAMŲ SANDARA

4.1. Ugdymo sritys ir dalykai

4.2. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas

Pasiekimų ir pažangos vertinimo sistema turi numatyti pagal bendrąsias programas planuojamų kompetencijų vertinimą. Šis vertinimas turi turėti svorį baigiant ugdymo programą. Vertinimo sistema turi pradėti veikti kartu su atnaujintomis bendrosiomis programomis, o sukurta – net anksčiau, kad būtų galima bendrųjų programų siekius suderinti su vertinimo galimybėmis.
Su nedidelėmis išimtimis, mokomasi ir mokoma tai, kas yra (bus) vertinama, kas yra svarbu, priimant sprendimą apie tolesnį ugdymąsi. Jei kompetencijos nebus vertinamos, jos eilinį kartą bus tam tikras balastas bendrosiose programose. Jei tolesniam mokymuisi bus svarbūs tik testų, egzaminų būdu fiksuojami rezultatai, tai neverta galvoti apie mokymosi paradigmos kaitą ir panašius dalykus.

5. Kokie veiksniai padėtų siekti geresnių mokinių pasiekimų ir didintų mokymosi motyvaciją:

5.1. Ankstesnė (priešmokyklinio ugdymo nuo 5 metų, pirma klasė nuo 6 metų) privalomo ugdymo pradžia

1. Atsisakyti siūlymų įvesti ankstesnę bendrojo ugdymo pradžią.
2. Pripažįstant, kad ugdymo ankstinimas yra gana svarbus veiksnys švelninant nepalankaus socialinio ekonominio konteksto neigiamą įtaką, galima alternatyva – palaipsnis perėjimas prie privalomo dviejų metų trukmės priešmokyklinio ugdymo.
I. Neaiškus rezultatas dėl neaiškaus tikslo:
– net jei tikslas yra pagerinti PISA rezultatus, neginčijamų įrodymų, kad metais ilgiau pasimokę penkiolikamečiai, rodys geresnius rezultatus, nėra, nes pavyzdžiui, Lietuvą PISA rezultatais lenkiančių kaimynų Estijos, Suomijos, Latvijos, Lenkijos, Švedijos švietimo sistemose bendrasis ugdymas prasideda taip pat nuo 7 metų. Ir atvirkščiai, nuo Lietuvos pagal tuos pačius PISA rezultatus atsiliekančių Slovakijos, Graikijos, Rumunijos, Bulgarijos, Vengrijos, Kroatijos švietimo sistemose bendrasis ugdymas prasideda jau nuo 6 metų.
II. Resursų poreikis neaiškiam rezultatui…
1. Resursų poreikis per vienerius metus, arba per porą metų (jei etapais) momentiškai stipriai išaugus mokinių pirmose klasėse:
– jau dabar šalyje trūksta pradinio ugdymo pedagogų (darbo biržos duomenimis 2018 metais jų pertekliaus nėra nei viename Lietuvos didmiestyje)
– jau dabar šalies didmiesčių mokyklose trūksta erdvių, net pirmokai mokosi perpildytose klasėse.
2. Resursų poreikis ugdymo turinio kaitai:
– reikėtų parengti ir išleisti praktiškai visus vadovėlius bent iki VIII klasės;
– reikėtų perkvalifikuoti pradinio (o ir priešmokyklinio) ugdymo pedagogus ugdyti metais jaunesnius mokinius.

5.2. Ilgesnis (5 metų) pradinis ugdymas

Užuot dirbtinai pertvarkius struktūrą, įteisinti tai, kas de facto egzistuoja instituciniu lygiu: 4 (pradinis ugdymas) + 4 (pagrindinis ugdymas) + 4 (vidurinis ugdymas).
Neaiškus rezultatas dėl neaiškaus tikslo:
– Jei tikslas yra pagerinti PISA rezultatus, neginčijamų įrodymų, kad ilgiau pradinio ugdymo programoje pasimokę penkiolikamečiai pasieks geresnių rezultatų, nėra. Pavyzdžiui, net 6 metų pradinio ugdymo programos yra tiek Lietuvą PISA rezultatais lenkiančių kaimynų Estijos, Suomijos, Latvijos, Švedijos švietimo sistemose, tiek ir nuo Lietuvos atsiliekančių Graikijos, Rumunijos, Bulgarijos, Vengrijos švietimo sistemose.
Gerai įvertinti, ar yra pakankamai resursų – pradinio ugdymo mokytojų, pradinių mokyklų erdvių, mokymo priemonių – norint bent vieneriais metais prailginti pradinio ugdymo programos trukmę.

5.3. Ilgesnis (3 metų) vidurinis ugdymas

Užuot dirbtinai pertvarkius struktūrą, įteisinti tai, kas de facto egzistuoja instituciniu lygiu: 4 (pradinis ugdymas) + 4 (pagrindinis ugdymas) + 4 (vidurinis ugdymas).
Prisitaikymas prie instituciškai egzistuojančio pasidalijimo į pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas. Tai nereikalautų papildomų materialinių resursų, neįneštų pertvarkoms būdingos sumaišties.

5.4. Nuo 10 iki 30 proc. savarankiškai mokyklos planuojamas ugdymo turinys ir jo įgyvendinimas (išvardinkite tris prioritetus, kuriems, jūsų mokykla skirtų šį laiką)

Labai geras siūlymas didinti savarankiškai mokyklos planuojamą ugdymo turinį, bet… . Jis turi vieną esminę privalomą sąlygą – tas ugdymo turinys privalo būti formalizuotas ugdymo programų baigimo dokumentuose (pagrindinio ugdymo pažymėjime, brandos atestate) ir turėti realų svorį renkantis tolesnio ugdymosi galimybes.
Jau minėta, kad mokomasi tai, kas vertinama ir kas svarbu pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą…

5.6. Tarpdalykinės integracijos plėtojimas (kokios pagalbos reikėtų jūsų mokyklai?)

5.7. Vidurinio ugdymo programos privalomų dalykų skaičiaus mažinimas

Pavykus pailginti vidurinio ugdymo programos trukmę iki 4 ar nors iki 3 metų, privalomų dalykų skaičiaus mažinimas yra logiškai nepagrįstas.
Jei 5.7 (privalomų dalykų skaičiaus mažinimas), 5.8 (laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas) ir 5.9 (laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis) yra tarpusavyje susijusi sistema, tai reikėtų atsigręžti į nelabai seną praeitį ir panagrinėti patirtį, kodėl buvo atsisakyta profilinio mokymo. Nesinorėtų dar kartą lipti ant to paties grėblio.

5.8. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų skaičiaus didinimas

5.9. Vidurinio ugdymo programos laisvai pasirenkamųjų dalykų gilesnis mokymasis

6. Kita

Apskritai, rezultato iš kaitos galima tikėtis tik tuo atveju, kai jau iki bendrųjų programų kaip dokumento patvirtinimo visi mokytojai patikės tuo, kas parašyta ir supras visas naujoves be papildomų mokymų. Todėl:
– keičiama, koreguojama turi būti tik tai, kas tikrai neveikia;
– neįvedama naujų dalykų (ypač su ugdymu susijusių sąvokų), kurie yra suprantami tik juos pasiūliusiems autoriams;
– keičiamas ugdymo turinys iš karto turi turėti aprūpinimą (pakeistas, pritaikytas ugdymui skirtas priemones).
– … (sąrašas nėra baigtinis)
Pamąstymas vietoj argumento:
Kol įvairių darbo grupių paskirtis „teikti siūlymusׅ“ nebus pakeista į „derinti, apibendrinti siūlymus“, tol proveržio ugdymo turinio srityje tikėtis sunku.